- velniuva
- velniuvà sf. (3a) KII224, KŽ žr. velniava 1: O čionai dabar ponas tavo išvarys iš tave aną velniuvą kurčią, nebylią MP120. Šitai regim, kad jau esi piktadėja ir samaritonas, o musi turėt velniuvą prieg save MP129. Ji buvo girdėjusi … Kristų visokius ligonius gydantį ir velniuvas nuog žmogaus pravarantį BPI287.
Dictionary of the Lithuanian Language.
